(detali)

Orai Kelmėje

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Atolankos

Eilės „iš vakaro prieblandos“

2017 m. birželio 30 d.

Da­nu­tė AU­GU­TIE­NĖ

Skai­ty­to­jų klu­bo na­rė

Išp­lauk­sim žie­dų

lai­vais

už­si­mirš­ti

esą skau­dūs.

Grį­šim su­pra­tę,

kuo bu­vom kal­ti.

Šio ei­lė­raš­čio au­to­rė – Zo­fi­ja Ga­jaus­ky­tė-Kar­pie­nė, ne­se­niai iš­lei­du­si poe­zi­jos kny­gą „Iš va­ka­ro prie­blan­dos“, me­ni­nės raiš­kos sa­vi­tu­mu iš­si­ski­rian­čią iš ki­tų pub­li­ka­ci­jų.

Ke­lio į kū­ry­bą kryp­tį Zo­fi­ja ra­do nuo ma­žens, mo­ky­da­ma­si Kra­žiuo­se. Leng­vai, sa­ky­tu­mei, pa­čios šir­din įsi­ra­šė skau­džios Ju­liaus Ja­no­nio ei­lės, švel­niu žo­džio gra­žu­mu jaus­mus pa­lie­tė Sa­lo­mė­ja Nė­ris. Pa­nū­do ir pa­čiai ką nors gra­žaus kur­ti.

Au­gant ša­lia kaip di­de­lė drau­gė bu­vo kny­ga ir kaip sva­jo­nė – kū­ry­ba. Re­dak­ci­jos jos ei­lė­raš­čius mie­lai spaus­di­no. Kur siek­ti aukš­to­jo moks­lo, bu­vo aiš­ku – Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros fa­kul­te­tas.

Kū­ry­bos kryp­ti­mi ei­ti pa­dė­jo ir gy­ve­ni­mas Šiau­liuo­se. Daug įta­kos tu­rė­jo Šiau­lių li­te­ra­tų glo­bo­to­jas Sta­sys Bulz­gis, bend­ra­vi­mas su kraš­to poe­tais.

„Iš va­ka­ro prie­blan­dos“ – ant­ro­ji Zo­fi­jos kny­ga. Pir­mą­ją – „Ant že­mės ran­do“ – per­skai­tė­me 2007-ai­siais me­tais. Priė­mė­me pa­lan­kiai – pa­ti­ko sa­vi­tas žo­dis, po­lin­kis į fi­lo­so­fi­nį bū­ties ap­mąs­ty­mą, švie­siai skau­dus sa­vęs ju­ti­mas pa­sau­ly­je.

Ant­ro­jo­je kny­go­je au­to­rė to­kia pat mąs­li, fi­lo­so­fiš­ka, tik dar gi­liau ana­li­zuo­jan­ti mū­sų bū­ties pro­ble­mas. Lai­kas – iš­min­tin­gas pa­ta­rė­jas.

Min­čiai įkū­ny­ti au­to­rė daž­nai ren­ka­si jau pir­mo­jo­je kny­go­je iš­mė­gin­tą for­mą – glaus­tą ei­lė­raš­tį, ku­rį, ma­nau, ga­li­ma va­din­ti poe­ti­ne mi­nia­tiū­ra. Per­tek­li­nių žo­džių to­kia­me ei­lė­raš­ty­je ne­ra­si, o min­čiai erd­vė – be­ga­li­nė. To­kios for­mos kū­ri­nė­liai su­telk­ti pir­ma­ja­me („Vis ki­tas ry­tas, ki­ta die­na“) ir ant­ra­ja­me („Šir­dim, šir­dim, sa­vo vi­dum“) sky­riuo­se.

Ko­kia šios kny­gos ly­ri­nio vei­kė­jo pa­sau­lė­jau­ta? Au­to­rė kar­tais jam lei­džia ba­lan­suo­ti tarp dvie­jų po­lių – sva­jo­nės ir tik­ro­vės. Bū­na die­nų, kai jis nu­si­vy­lęs, pa­var­gęs. Ta­da jam išau­šu­si die­na – „kaip ak­muo ant ke­lio“, o gy­ve­ni­mas – „kaip kry­žius“. Bet nie­kad jis sa­vo sva­jo­nės neuž­mig­dė, sie­ki­mų ne­pa­lai­do­jo. Išauš ki­tas ry­tas su ti­kė­ji­mu: „Išp­lauks, iš­plauks sva­jo­nė ma­na į bal­čiau­sių ra­mu­nių lau­ką, kur nak­ty švie­sa ima ryš­kė­ti“.

Daug daž­niau vie­to­je prieš­ta­ra­vi­mų at­si­ran­da įdo­mus poe­ti­nis ba­lan­sas tarp tik­ru­mo ir ne­tik­ru­mo, ži­no­ji­mo ir ne­ži­nios ar abe­jo­nės.

Per liū­de­sį

kaip per dūž­tan­tį

stik­lą

bi­jai ir ne­bi­jai

ei­ti, kai ap­link

ne vis­kas tik­ra.

Vi­di­nė ly­ri­nio vei­kė­jo akis ma­to daug ir pla­čiai: ap­rė­pia „dan­gaus erd­ves“ ir že­mai gu­lin­čias „nyks­tan­čias so­dy­bas ir pie­vas ap­leis­tas...“

Ran­di kny­go­je ir to­kio tra­paus švel­nu­mo ei­lių, kad bi­jai­si jas žo­džiu pa­lies­ti – ga­li ne­ty­čia su­trau­ky­ti per­ma­to­mą poe­ti­nį ažū­rą:

Ma­no vai­kys­tės

alks­ny­nė­ly­je

jau­te­liai

lai­go.

Ko­kie jie ma­no,

o pa­lies­ti ne­ga­liu.

Na­tū­ra­liai iš­kal­bin­ga au­to­rės sti­lis­ti­ka. Žo­džio pa­kar­to­ji­mu ryš­ki­na vaiz­dą, pa­brė­žia min­tį („O ry­tas toks bal­tas, toks bal­tas“, „Pi­na­vi­jom, pi­na­vi­jom, bal­tom le­li­jom į kve­pian­tį pa­sau­lį ta­ve at­vi­jo bū­ties va­lan­da šven­to­ji“). Svar­bi jai me­ta­fo­ra – ne­ti­kė­ta, aso­cia­ty­vi, dau­giap­ras­mė („Na­mus pa­lie­ku na­muo­se“, „Nu­žy­dė­jo nie­ka­da ne­žy­dė­ję pa­par­čiai“).

Kny­go­je yra ir įvai­res­nių for­mų kū­ri­nė­lių: trio­le­tų, ak­ros­ti­chų, de­di­ka­ci­jų, dai­nų teks­tų. Tarp jų taip pat ga­li ras­ti įdo­my­bių. Štai de­di­ka­ci­ja Z. Gė­lei-Gai­da­ma­vi­čiui pra­si­de­da me­ta­fo­ra: „Ap­so­din­siu mei­lę rū­tom“. Kiek daug jo­je pra­smių – pui­kiau­sia te­ma po­kal­biams apie mei­lės mo­ty­vų skir­tu­mus poe­zi­jo­je (Mai­ro­nis, Vie­na­žin­dis, P. Šir­vys, S. Ge­da).

Zo­fi­ja Kar­pie­nė – ak­ty­vi Šiau­lių P. Vi­šins­kio bib­lio­te­kos skai­ty­to­jų klu­bo na­rė. Klu­bo bi­čiu­liams jos kny­ga pa­ti­ko. Kiek­vie­nas ra­do da­le­lę sa­vęs, sa­vo­jo pa­sau­lio ju­ti­mo. Iš tik­ro per jos trum­pą mi­nia­tiū­rą greit ne­per­bėg­si. Sus­to­si, pa­mąs­ty­si, gal pri­tar­si, gal ir ne. Abe­jin­gas ne­lik­si.

Dienos populiariausi

30 dviračių pažymėta Tytuvėnuose (1)

2017 m. liepos 15 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas