(detali)

Orai Kelmėje

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Kelmės rajone

Mitologiniai akmenys mena tūkstantmečių istoriją

2017 m. liepos 15 d.
Dalia KARPAVIČIENĖ

Tre­čia­die­nį Kel­mės kul­tū­ros cent­ro Juo­zo Liau­dans­kio ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­ta dai­li­nin­ko Vir­gi­ni­jaus Ka­šins­ko ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „Mi­to­lo­gi­niai ak­me­nys“.

Pa­veiks­lai su­kur­ti per 2009 me­tais Lo­pai­čių et­no­mi­to­lo­gi­nia­me komp­lek­se (Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė, Tve­rų se­niū­ni­ja) vy­ku­sius ta­py­bos ple­ne­rus.

daliak@skrastas.lt

Per pa­ro­dos ati­da­ry­mą da­ly­va­vęs au­to­rius, dai­li­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ka­šins­kas trum­pai pa­pa­sa­ko­jo apie pa­veiks­luo­se įam­žin­tus mi­to­lo­gi­nius ak­me­nis iš Lo­pai­čių et­no­mi­to­lo­gi­nio komp­lek­so.

Ma­no­ma, kad XIII am­žiu­je Lo­pai­čiuo­se sto­vė­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to pi­lis. Iki šių die­nų yra iš­li­kę se­no­sios lie­tu­vių re­li­gi­jos švent­vie­tės ele­men­tai: ak­me­nys su ženk­lais, trykš­tan­tis šven­tas šal­ti­nis, pil­ka­piai su ak­me­nų vai­ni­kais, ra­tais iš­dė­lio­ti di­džiu­liai rie­du­liai, prieš 8 tūkst. me­tų su­si­for­ma­vu­sios Sau­lės, Mė­nu­lio duo­bės.

Pa­veiks­luo­se Vir­gi­ni­jus Ka­šins­kas nu­ta­pė Dvy­nių, Mil­ži­no, Ža­lia­barz­džio, Ak­men­vei­džio, Tri­vei­džio, Gy­vū­no, Vy­kien­to, Vei­do du­be­nuo­tą, Ark­lia­žal­čio, Griaus­mo, Kau­ko­lės, Mil­ži­no ir ki­to­kius ak­me­nis.

Po pa­ro­dos ati­da­ry­mo V. Ka­šins­kas apie mi­to­lo­gi­nius ak­me­nis skai­tė pa­skai­tą, pa­sa­ko­ji­mą iliust­ruo­da­mas nuo­trau­ko­mis iš Lo­pai­čių et­no­mi­to­lo­gi­nio komp­lek­so, re­konst­ruo­tų ak­me­nų pie­ši­niais.

Vir­gi­ni­jus Ka­šins­kas sa­kė, jog mi­to­lo­gi­ja – dva­si­nė is­to­ri­ja. Dai­li­nin­kas ci­ta­vo Grei­mą, tei­gu­sį, jog XIII am­žiu­je to­kio dy­džio Lie­tu­va ne­bū­tų ga­lė­ju­si su­si­for­muo­ti, jei ne­bū­tų tu­rė­ju­si sa­vo mi­to­lo­gi­jos ir pa­sau­lė­žiū­ros.

„Man la­bai keis­ta gir­dė­ti tei­gi­nį, jog Lie­tu­va prieš tūks­tant­me­tį iš kaž­kur iš­dy­go“, – sa­kė.

Vir­gi­ni­jus Ka­šins­kas gi­mė 1955 me­tais Ši­la­lės ra­jo­ne, Že­mai­ti­jo­je. 1981-87 stu­di­ja­vo ir bai­gė Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­te (da­bar – Dai­lės aka­de­mi­ja) ta­py­bos spe­cia­ly­bę. Nuo 1992-ųjų – Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rys, Lie­tu­vių et­ni­nės kul­tū­ros drau­gi­jos na­rys, Lie­tu­vių et­ni­nės kul­tū­ros ug­dy­to­jų są­jun­gos na­rys.

2005 me­tais Vir­gi­ni­jui Ka­šins­kui su­teik­tas me­no kū­rė­jo sta­tu­sas.

Pa­ro­do­se V. Ka­šins­kas da­ly­vau­ja nuo 1987 me­tų. Yra su­ren­gęs 88 per­so­na­li­nes ta­py­bos ir pie­ši­nių pa­ro­das Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je, res­pub­li­ki­nių ir tarp­tau­ti­nių ta­py­bos pa­ro­dų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je da­ly­vis.

Vir­gi­ni­jus Ka­šins­kas tei­gė, jog kiek­vie­nam lie­tu­viui bū­ti­na steng­tis su­vok­ti sa­vo tau­tą, ku­rio­je gi­mė, jos kul­tū­rą, pe­rim­ti se­no­lių ir tė­vų dva­si­nę pa­tir­tį, jų kal­bą, et­ni­nes tra­di­ci­jas, pa­pro­čius, vi­sa puo­se­lė­ti, per­duo­ti atei­nan­čioms kar­toms. Pa­sak dai­li­nin­ko, są­mo­nin­gas gi­li­ni­mą­sis at­ve­ria nuo­sta­bius, lie­tu­vių tau­tos per am­žius su­kaup­tus dva­si­nius klo­dus, iš­sau­go­tus mi­tuo­se, le­gen­do­se, pa­sa­ko­se, dai­no­se, šo­kiuo­se, mu­zi­ko­je, dai­lė­je.

Au­to­rės nuo­tr.

Pa­ro­do­je nu­ta­py­ti mi­to­lo­gi­niai ak­me­nys iš Lo­pai­čių et­no­mi­to­lo­gi­nio komp­lek­so.

Pa­ro­dos au­to­rius Vir­gi­ni­jus Ka­šins­kas pa­pa­sa­ko­jo apie kiek­vie­ną sa­vo pa­veiks­lą. (Ša­lia – Kel­mės kul­tū­ros cent­ro pa­ro­dų ir tra­di­ci­nių ama­tų koor­di­na­to­rė Eu­ge­ni­ja Bui­vy­die­nė).

Dienos populiariausi

30 dviračių pažymėta Tytuvėnuose (1)

2017 m. liepos 15 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas